She.

Juodas dangus..Tyliai krenta sniegas.Ir mes…Tokie laimingi vienišoje tik žibintų šildomoje gatvėje.
Aš juokiuosi,o tu paėmęs mano ranką jau bėgi gatve…tolyn..
Tolyn nuo visko kas mus skaudina..
Kas skiria.
Tačiau staiga pajuntu,kad nebegaliu daugiau bėgt.Nebe suvaldau savo kūno.
Sustoju.
Tu klausiamu žvilgsniu pažvelgi į mane,o aš te sugebu išlement-atleisk.
Tada apsisukusi nueinu viena.
Skruostu rieda ašaros..
Skauda.
Bet aš negaliu bėgt.Negaliu vaidinti,kad viskas gerai,kad nieko neįvyko..Negaliu net ir mylint skaudinti kitų.
Tiesiog negaliu.

Viskas praėjo…
Dabar mes tiesiog du vienatvėje skęstantis žmonės.
Aš viena..
O tu..
O tu tikiuosi laimingas..
Mūsų istorija baigta.
Tik..
Tik taip sunku negalvoti apie tave.
Noriu pamiršti,tačiau nemoku.
Kiekvieną kartą atsisveikindami,mes patys sau meluojam.
Grįžtam pas mylimuosius,šypsomės o naktimis vienas kitą sapnuojam.

Kiekvieną kartą vos išgirdus tavo vardą kūnu perbėga šiurpuliukai.
Kiekvieną kartą užuodus tavo kvepalų dvelksmą aš lyg maža mergaitė išsišiepiu.
O supratusi,kad tavęs nėra šalia atsidustu.
Žinai..
Aš nežinau ką tau jaučiu..
Meilę,prisirišimą…pykti?
Nežinau nesu tikra.
Žinau tik tiek,kad tai ką patyriau tavo glėby,buvo nepamirštama.
Nepakartojam..

O dabar eik..
Eik šia gatve ir nedrįsk atsisukti.
Nedrįsk manęs sustabdyti.
Nebeskaudink.
Paleisk mane.
Tu esi mano laimė..
Tačiau ne gyvenimas. O jeigu kada nors tapsi juo…

Aš tyliai,išeisiu.

Neversk manęs palikti tai,ką aš myliu visa širdimi.

Neversk manęs palikti gyvenimo.

Prašau.

Patiko (7)